Balis
| Balio provincija Provinsi Bali | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC+8) ------ vasaros: (UTC) | |||||||
| Valstybė |  Indonezija
| ||||||
| Administracinis centras | Denpasaras | ||||||
| Regencijos | 8 | ||||||
| Gubernatorius | Dewa Made Beratha | ||||||
| Gyventojų | 4 317 404[1] | ||||||
| Plotas | 5 780 km² | ||||||
| Tankumas | 747 žm./km² | ||||||
 Vikiteka |
Balio provincijaVikiteka | ||||||
Balis (indonez. Bali) – Indonezijos sala ir provincija, esanti tarp Javos ir Lomboko salos, priklausanti Mažosioms Sundos saloms. Administracinis centras – pietinėje salos dalyje esantis Denpasaras.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Salos ilgis 153 km, plotis 112 km, ji tėra tik 3,2 km nutolusi nuo Javos salos. Aukščiausias taškas – Agungo ugnikalnis (3148 m, aktyvus 1963−64 m., atsinaujino aktyvumas 2017 m.). Prieš 30 000 metų Baturo ugnikalnio išsiveržimas buvo vienas galingiausių žmonijos istorijoje.
Į rytus nuo Balio salos eina Voliso linija.
Salas supa koraliniai rifai.
Klimatas karštas, vasaros lietingos.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Derlingose, vulkaninėse uolienose, pritaikius dirbtinį drėkinimą gerai auga ryžiai, kava, cukranendrės, tabakas. Svarbus turizmo vaidmuo.
Regencijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Provincija dalinama į 8 regencijas (kabupaten) ir vieną miestą (kota), kurie įsteigti 1958 m. Šios savo ruožtu skirstomos į 57 kecamatanus (kecamatan). Kecamatanus sudaro 80 miestelių (kelurahan) ir 636 kaimų (desa).
| Kodas | Pavadinimas | Centras | Plotas (km2) |
Gyventojų 2000 |
Gyventojų 2010 |
Gyventojų 2020 |
Gyventojų 2024 |
HDI[2] 2023 |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 51.01 | Džembranos regencija | Negara | 849,13 | 231 806 | 261 638 | 317 064 | 325 600 | 0.740 |
| 51.02 | Tabanano regencija | Singasana | 849,31 | 376 030 | 420 913 | 461 630 | 467 700 | 0.774 |
| 51.03 | Badungo regencija | Mangupura | 398,75 | 345 863 | 543 332 | 548 191 | 568 500 | 0.831 |
| 51.04 | Gianjaro regencija | Gianjaras | 364,36 | 393 155 | 469 777 | 515 344 | 527 100 | 0.792 |
| 51.05 | Klungkungo regencija | Semarapura | 313,96 | 155 262 | 170 543 | 206 925 | 209 300 | 0.731 |
| 51.06 | Banglio regencija | Banglis | 526,76 | 193 776 | 215 353 | 258 721 | 262 300 | 0.708 |
| 51.07 | Karangasemo regencija | Amlapura | 839,32 | 360 486 | 396 487 | 492 402 | 502 300 | 0.709 |
| 51.08 | Bulelengo regencija | Singaradža | 1 322,68 | 558 181 | 624 125 | 791 813 | 814 800 | 0.740 |
| 51.71 | Denpasaras | – | 125,87 | 532 440 | 788 589 | 725 314 | 755 600 | 0.847 |
| Viso | 5 590,15 | 3 146 999 | 3 890 757 | 4 317 404 | 4 461 260 | 0.771 |
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Malajų salyno regionai Balis | |
|---|---|
| |
| Šalis | Indonezija |
| Tautos | baliečiai |
 | |
| Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Kalimantanas, Gova, Molukai, Filipinai batakai, dajakai, papuasai | |
Balio sala, nepaisant jos mažumo, Malajų salyno istorijoje visada buvo atskiras kultūrinis ir politinis vienetas, saugojęs savo nepriklausomybę ir savitą identitetą.
Priešistorė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Balio sala ne kartą buvo susijungusi su gretima Java, dėl ko Žmonės galėjo į ją patekti sausumos tiltais. Seniausi žmogaus (homo erectus) pėdsakai saloje datuojami 1 mln.–200 tūkst. m. pr. m. e.[3] Homo sapiens (australoidai) į Balio salą atkeliavo 45 tūkst. m. pr. m. e.[4]
Galiausiai, III tūkst. pr. m. e. pradžioje, Austroneziečių migracijų metu Balis buvo apgyvendintas austroneziečių kalba kalbančių jūros keliautojų kilusių iš Pietinės Kinijos abe Taivano. Jie per Filipinus ir Javą pasiekė Balį, o iš čia migravo tolyn į rytus, apgyvendindami mažąsias Sundos salas. Jie atsinešė žemdirbystės ir ryžių auginimo tradicijas, kiaules. Šie žmonės kirto džiungles, kūrėsi kaimuose. Viena didžiausių jų neolitinių gyvenviečių buvo Cekik vakarinėje salos pakrantėje.[5]
Nuo VI a. pr. m. e. Balis patyrė kultūrinę įtaką iš žemyno. Tuo metu šiauriniame Vietname klestėjo Dongsono kultūra, kuri pasižymėjo bronziniais būgnais. Tokie būgnai aptinkami ir Balyje. Jie buvo ne tik įvežami, bet ir gaminami vietoje. Nors medžiagą jiems (varį ir alavą) reikėjo gabentis iš kitų salų. Bronzos amžiaus Balio gyventojai naudojo bronzinius virimo indus, įrankius.[6]
Hinduizmo suklestėjimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nuo mūsų eros pradžios intensyvėjo Indijos kultūrinė ekspansija į Malajų salyną. VIII a. Balyje randami pirmieji Indų civilizacijos požymiai: įrašų fragmentai, skulptūrėlės. 914 m. datuojamas Belandžongo stulpas turi įrašus sanskritu ir baliečių kalba. Joje užfiksuotas pavadinimas Balidwipa (sanskrito kalboje „Dwipa“ – 'krantas', 'šalis'), vietos valdovo vardas Sri Kesari.[7] Kartu su Indijos kultūra Balį pasiekė induizmas ir budizmas. IX a. statyta Goa Gadža šventykla yra viena seniausių saloje.
Madžapadhito imperija, kilusi iš Javos, suvienijo visą Malajų salyną, ir 1343 m. prijungė Balį. Vietos valdovų sostinė iš pradžių buvo Sampranganas, vėliau – Gelgelis. Kartu su Madžapahito valdžia Balyje paplito kultūra iš Javos: vajango teatras, kavi raštas, tapybos ir architektūros tradicijos. Dalis baliečių atokiose kalnuotose vietovėse, kurie išsaugojo pirminę Balio kultūrą iki šios įtakos, yra vadinami Bali Aga („pirminiai baliečiai“).[8]
XVI a. Malajų salyne vis labiau įsigalint islamui, Madžapahitas silpo. Visuotinė islamizacija sukėlė hinduizmo kultūros propaguotojų migracijas iš Javos. Dauguma jų kėlėsi į gretimą Balį. Tai dar labiau sustiprino Javos salos ir kultūros įtaką Balyje. Balis liko kone vienintele neislamizuota sala salyne, ir šią kultūrą jis išsaugojo iki šiol.
Balis dalinosi į 9 karalystes, kurių kiekvieną valdė atskira monarchų dinastija. Tarp jų svarbiausia buvo Klungklungas su sostine Gelgelyje. XVI a. jo karalius Dalem Baturenggongas viešpatavo ne tik Balyje, bet ir kontroliavo Lomboką, rytinę Javą bei vakarinę Sumbavą.[9]
Kolonizacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad pirmieji Balyje išsilaipinę europiečiai buvo 1512 m. čia plaukę portugalai. Tais metais Balis atsirado ir žemėlapiuose.[10] 1585 m. portugalai iš Melakos išsiuntė ekspediciją su tikslu įkurti saloje prekybinę faktoriją. Tačiau laivas sudužo prie šiaurinių krantų.
1597 m. saloje netoli Kutos išsilaipino olandas Kornelis de Hutmanas (Cornelis de Houtman). Olandai Malajų salyne kūrė Nyderlandų rytų Indijas, tačiau Balio sala juos mažai domino. Prekyba su jos valdovais buvo palikta kinų, bugių, arabų prekeiviams. Labiausiai dominusi Balio prekė buvo vergai, kurie buvo vertinami dėl meninių gebėjimų, nuolankumo ir grožio. Už vergus buvo atsikaitoma opiumu.[11]
XIX a. viduryje prasidėjo aktyvi olandų kolonizacija. Saloje esančios karalystės jai priešinosi. Olandai pasitelkė sasakus iš gretimos Lomboko salos, nukariavo salos šiaurę bei rytus, po to – Badungą pietuose. Ilgiausiai priešinosi Tabanano, Karangasemo ir Gianjaro (Gianyar) karalystės.
Olandai matė Balį kaip egzotišką salą, gerai išlaikiusią tradicinę kultūrą. Todėl XX a. pradžioje ėmė ją naudoti turizmui, pritraukiant vakariečius turistus, norinčius patirti egzotiką. Turizmo industrija ypač suklestėjo apie 1930 m.
Indonezijoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antrojo pasaulinio karo metu salą trumpam okupavo japonai, o pasibaigus karui administraciją bandė sugrąžinti olandai. Balyje prasidėjo išsivadavimo kova, kuriai vadovavo Gusti Ngurah Rai (dabar jo vardu vadinamas tarptautins Balio oro uostas). 1946 m. sukilimas numalšintas, ir Balis tapo Rytų Indonezijos valstybės dalimi. Kadangi pasipriešinimas tęsėsi, olandai labai žiauriai elgėsi su vietiniais.[12] Galiausiai 1950 m. Balis įėjo į Indonezijos sudėtį ir 1958 m. tapo provincija.
1963 m. Balį nusiaubė Agungo ugnikalnio išsiveržimas. Atkuriant salos ekonomiką atgaivintas turizmas. Jis ne tik leido gauti pajamas, bet ir išsaugoti unikalią salos kultūrą.
Demografija ir kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Saloje gyvena maždaug 3,1 mln. gyventojų. Vyraujanti tauta: baliečiai, yra javiečių, madūriečių mažumos. Kalbos – baliečių ir indoneziečių.
Pasiskirstymas pagal religijas: hinduizmas (93,18 %), islamas (4,79 %), krikščionybė (1,38 %), budizmas (0,64 %).
Balyje išlaikyta unikali induistinė kultūra, kurios centre stovi Balio hinduizmas. Visuomenės santykius formuoja iš Indijos atėjusi kastų sistema. Saloje naudojami tradiciniai Balio kalendoriai, pagal kuriuos nustatomi Naujieji metai, kitos tradicinės šventės. Daug kultūrinių formų saugomos UNESCO kaip nematerialusis kultūros pavelda: su Java Balis dalinasi vajango, gamelano, batikos tradicijas, kai tuo tarpu Balio šokiai būdingi tik šiai salai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ INDONESIA: Urban Population of Cities // Provinces, citypopulation.de
- ↑ „Badan Pusat Statistik Provinsi Bali“ [Statistics Indonesia Bali Province]. bali.bps.go.id. Nuoroda tikrinta 2023-12-02.
- ↑ Soejono, R.P. (2006). Archaeology: Indonesian Perspective : R.P. Soejono’s Festschrift. Yayasan Obor Indonesia. ISBN 978-979-26-2499-1. Retrieved 12 July 2020.
- ↑ Gugliotta, Guy (July 2008). „The Great Human Migration“. Smithsonian Magazine: 2.
- ↑ Haer, Debbie Guthrie; Morillot, Juliette; Toh, Irene (2001). Bali, a traveller’s companion. Editions Didier Millet. ISBN 978-981-4217-35-4.
- ↑ Haer, Debbie Guthrie; Morillot, Juliette; Toh, Irene (2001). Bali, a traveller’s companion. Editions Didier Millet. ISBN 978-981-4217-35-4.
- ↑ Haer, Debbie Guthrie; Morillot, Juliette; Toh, Irene (2001). Bali, a traveller’s companion. Editions Didier Millet. ISBN 978-981-4217-35-4.
- ↑ Barski, Andy; Beaucort, Albert; Carpenter, Bruce (2007). Bali and Lombok. Dorling Kindersley, London. ISBN 978-0-7566-2878-9.
- ↑ Barski, Andy; Beaucort, Albert; Carpenter, Bruce (2007). Bali and Lombok. Dorling Kindersley, London. ISBN 978-0-7566-2878-9.
- ↑ Esparsos, Volume I (in Brazilian Portuguese). UC Biblioteca Geral 1.
- ↑ Hanna, Willard A. (2004). Bali Chronicles. Periplus, Singapore. ISBN 978-0-7946-0272-7.
- ↑ „Dutch terror camps in Bali“. Inside Indonesia. 2023-02-11. Retrieved 2023-12-12.
| ||||||||||
